Pasipylė džiūgavimai, jog galų gale Lietuvos automobilių parkas bus apvalytas nuo auksarankių meistrų, antrajam gyvenimui prikeltų automobilių. Tokią šaunią viziją neva padės įgyvendinti nuo š.m. liepos mėn. įsigaliosiantys saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, pagal kurių 27 str. 6 dalį: „jei draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, vadovaudami Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui. Tokios transporto priemonės registracija vidaus reikalų ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinama ir ši transporto priemonė netenka teisės sugrįžti į Lietuvos Respublikos viešąjį eismą“.
Šiame įstatyme paminėtų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo taisyklių 14 str. numato jog “Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės“.
Kaip matyti iš teisės akto, automobilio išregistravimas priklauso nuo to, ar jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, ar ne. Pvz. jei automobilio kaina rinkoje – 5000 Lt., o būtinos remonto išlaidos yra lygios arba didesnės už 3750 Lt., tai automobilis, pagal naują tvarką, bus privalomai išregistruojamas be teisės sugrįžti į LR viešąjį eismą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog tai puiki priemonė „atsijoti“ jau visiškai eksploatacijai nebetinkamus automobilius nuo truputį daužtų, tačiau toks ekonominis kriterijus – ne visada yra teisingas. Būtinų remonto išlaidų dydis gali būti ir nesusijęs su automobilio sugadinimo po eismo įvykio dydžiu ir galimybe, atlikus vidutinio lygio remontą, saugiai tęsti jo naudojimą. Nepamirškime, jog vidutinis automobilių amžius Lietuvoje yra 14-16 metų. Tokiam automobiliui, po avarijos pakeisti: sudaužyti galiniai žibintai, sulaužytas bamperis, suremontuotos ir perdažytos aplankstytos automobilio galinės dalies skardos – didelės įtakos saugumui kelyje neturės, tačiau pagal naują tvarką, automobilis turės būti išregistruojamas be teisės sugrįžti į viešąjį eismą, nes remontas greičiausiai viršys 75% rinkos vertės.
Kaip vyksta žalos skaičiavimas?
Mūsų jau minėto, Saugaus eismo kelyje įstatymo 27 str. yra pateikta nuoroda į Eismo įvykio metu padarytos žalos, pagal privalomąjį draudimą nustatymo taisykles 15 str. “Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.”
Taisyklėse nurodytos „būtinos remonto išlaidos“ dabar įgaus žymiai svarbesnę reikšmę, nes nuo jų dydžio priklausys, ar galėsite toliau važinėti savo automobiliu (kad ir senu, bet prižiūrėtu) po to, kai koks neatidus eismo dalyvis, užsisvajojęs įvažiuos į Jūsų automobilio galą, arba neapskaičiavęs atstumo, perbrauks automobilio šoną.
Jeigu Jūs, nukentėjęs, nekaltas – kaltininko draudimo kompanija privalo Jums nustatyti žalos dydį, skaičiuodami būtinas remonto išlaidas. Draudimo specialistui, vertinančiajam sudaužyto automobilio žalą, reikia nuspręsti, ar sudaužyto automobilio dalis keičiama, ar remontuojama. Tokį sprendimą vertintojas turi pagrįsti objektyviais kriterijais (rekomendacijomis ir normatyvais) ir žinodamas, kad vidutiniškai automobilį sudaro 20 000 detalių, smūgio metu, deformacijos, pažeidimai joms gali būti įvairiausi. Tai nėra lengva užduotis, o nuo 2014-07-01, kuomet įsigalios naujos įstatymo pataisos – ir atsakinga užduotis. Jei draudimas pagrįstai nuspręs sugadintą dalį keisti, tuomet vėl susidurs su pasirinkimu, kuris lems būtinų išlaidų dydį: nauja, naudota ar trečiųjų šalių pagaminta dalis? Nuolat „besisukantys“ automobilių versle patvirtins, kad naudotų dalių rinkos pasiūla ribota, o tie, kas bandė kažkada ieškoti patys, tikrai sutiks, jog sugaišo daug laiko ir patyrė daug neigiamų emocijų, kol išnaršė sąvartynus, perskaitė ir skambino pagal dešimtis skelbimų, o rezultatas nevisada buvo pasiektas. Retesnių arba išskirtinės komplektacijos automobilių savininkams, dėvėtos detalės radimas – seniai palaidota viltis. Naudotų dalių rinka nėra nei sutvarkyta, nei patogi, o kartais ir neaiškaus legalumo bei rizikinga, todėl, neretai žala skaičiuojama naujomis detalėmis, minus nusidėvėjimas (kaip tą numato žalos nustatymo taisyklės). Tačiau naujos detalės žymiai brangesnės palyginti su naudotomis, netgi atėmus nusidėvėjimą. Nusidėvėjimo minusavimas reiškia, kad nukentėjusiajam draudimo kompanija neatlygins pilnos sumos, įsigyjant naują detalę ir reikės pačiam susimokėti iš savo kišenės draudimo atimtą nusidėvėjimo dalį. Tas pats galioja, jei automobilis tvarkomas draudimo rekomenduotame autoservise. Jei autoserviso vadybininkas rado arba tinkamai suremontavo sudaužytą detalę, jums pasisekė, jei ne – už naują teks primokėti nusidevėjimo sumą.
Apibendrinus galima teigti, kad jei auto įvykio metu sudaužytas Jūsų automobilio detales draudimas pripažins kaip neremontuojamas (neremontuojamos dalys yra stiklai, žibintai, suskilęs plastikas, smarkiai sulamdytas metalas), jei ir naudotų pastarųjų detalių nebus pasiūloje, tuomet naujomis detalėmis įvertinta suma smarkiai kilstels nuostolį iki tos 75% ribos.
Tačiau tai dar ne viskas, iš ko susideda nuostolis. Minėtos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo taisyklės numato darbų vertę keisti dalims, remontuoti ir dažyti. Nors darbo valadų kiekis tam tikriems darbams yra pakankamai reglamentuotas, skaičiuojamas kompiuterinėmis programomis, tačiau pati kaina yra palyginti neapibrėžta ir liberali, gali svyruoti nuo 55 Lt/val iki 85 Lt/val. Draudikui be pakankamo pagrindo parinkus didesnę įkainio sumą, nuostolis vėlgi gali padidėti. Tai visiškai suprantama, nes servisų darbų kokybė, meistrų kvalifikacija, dirbtuvių lokalizacija mieste atsispindi naudojamame įkainyje.
Transportavimo, saugojimo ir techninės ekspertizės išlaidos nėra tokios jau neįmanomos ir neišvengiamos, kaip gali pasirodyti niekada su žala nesusidūrusiajam. Jei automobiliui po eismo įvykio važiuoti trugdys atsikabinusi detalė, daugiabučio namo kieme aplamdyto automobilio palikti baiminatės ir jei ginkdie iškilus ginčui su draudiku panorėsite užsakyti techninę ekspertizę, tai visa tai bus įsiskaičiuota į būtinas remonto išlaidas, kurių dydis lems, ar galėsite toliau naudotis savo automobiliu, ar ne.
Tarkime, 1999 metų Renault Scenic, kurios kaina rinkoje 2900 Lt, perbrauktas šonas nuo galo iki priekio. Keičiamų detalių nėra, tik remontuojamos: dvejos durelės, du sparnai ir priekinis bei galinis bamperiai. Iš viso – 6 detalių remonto kaina 2200 Lt, kas sudaro 76% automobilio rinkos vertės.
Ir visgi, jeigu žalos vertė yra lygi arba viršyja 75% rinkos vertės?
Tuomet žalos atlyginimas skaičiuojamas taip: iš automobilio rinkos vertės atimama jo likutinė vertė ir skirtumas išmokamas savininkui. Pvz. jei Jūsų nesudaužyto iki įvykio automobilio kaina buvo 7000 Lt, o po avarijos draudimas nustato, jog jį pardavus bus gauta 2000 Lt, tuomet išmoka už žalą lygi 5000 Lt ir automobilis paliekamas Jums. Pagal seną tvarką pasirinkimas, ką daryti su ekonomiškai netikslingu remontuoti automobiliu paliekamas savininkui: remontuoti ir toliau važinėtis, parduoti suremontuotą, priduoti į sąvartyną, parduoti detalėmis ir pan. Tokia pasirinkimo galimybė gelbėdavo, jei kartais nepavyktų parduoti automobilio liekanų už kainą, kurią nustatė draudimas. Tačiau nuo 2014-07-01 tokia transporto priemonė eisme dalyvauti nebegalės ir jos vertė bus tokia, kiek už ją galės (norės) mokėti sąvartynai arba naudotų detalių prekyba besiverčiantys asmenys. Jei draudimo kaina bus nustatyta tokia, už kurią kelios įmonės nenupirks automobilio, tuomet atsiranda problema, ką daryti su sudaužytu ir įstatymiškai eksploatacijai nebetinkamu naudoti automobiliu? Draudimo kompanija neprivalo jo pasiimti arba nupirkti už kainą, kurią pati nustatė. Tikėtina, kad padidėjus neberemontuojamų automobilių pasiūlai, jų kaina kris, o tai palies ir draudimo išmokas: jei sudaužyto, neremontuojamo automobilio vertė sumažėjusi, tuomet iš rinkos vertės ją atėmus padidėja išmoka. Tačiau per daug džiūgauti neverta: padidėjus išmokoms, draudikai kelia draudimo įmokų kainas.
Kitas, ne ką mažiau svarbus aspektas: automobilio rinkos vertė. Nustatant rinkos vertę, paprastai individualūs faktoriai, kaip automobilio eksploatavimo rėžimas, jo priežiūra, istorija ir pan. – neturi didelės įtakos. Jūsų kruopščiai prižiūrėtas ir puoselėtas automobilis atsiduria vienoje eilėje su visais kitais automobiliais iš skelbimų portalų ir taip nustatoma jo rinkos vertė. Nustatyta automobilio rinkos vertė negarantuoja, kad sudėjus už autoįvykio metu neremontuojamai sudaužytą automobilį gautą išmoką ir jo liekanų kainą, pakaks nusipirkti lygiai tokį patį – kitą. Todėl draudimo kompanija, šiuo atveju turėdama teisę Jūsų automobiliui „padėti“ niekada daugiau nebepatekti į eismą, įgauna tvirtą argumentą derybose su Jumis dėl patirtos žalos nuostolio dydžio. Kas garantuos, kad draudimo specialistai šia, jiems suteikta, teise nepiktnaudžiaus derybose su Jumis?
Iš Lietuvos banko statistikos: 2013 metais buvo sudarytos 2 679 742 vnt. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Išmokų atlikta šiam segmentui – 79 785 vnt., išmokėta 271 308 960 Lt. Vidutinė vienos išmokos (galima apytiksliai daryti išvadą) ir įvykio žalos suma -3400 Lt. Automobilio rinkos vertė, kuomet jis nebus nurašomas įvykus pastarajai vidutinės vertės žalai – 4533 Lt. Vidutinis automobilio Lietuvoje amžius – 14-16 metų.